Huabu on lehtipuun laji, toppolin roduu, pajun rodukundua. Huabu löydyy Jevroupan da Aazien piirilöis, kudamis on lauhkei da vilu ilmasto.

Huabu
Huabu

Huavan rungo voi olla 35 m korgevuttu da 1 m deametras.

Se eläy 80-90, harvah 150 vuottu. Huabu kazvau ylen terväh, ga se voi voimattuo. Vahnat, suuret da tervehet puut lövvytäh harvah.

Huavan juuret ollah syväh muan al.

Nuoriloin puuloin kuori on silei, valpahanvihandu libo vihandu-harmai. Iče puu on valgei vihandanke.

Huavan lehtet ollah pyöryžii libo niilöil on vinonellikön muodo. Niilöin pitkevys on 3-7 sm. Net ollah terävii libo tylčii yläpuolel. Sygyzyl lehtet tullah erivärizikse: kuldazikse, ruskieloikse dmi.

Se löydyy mečän da tundran rajal, vezistölöin rannoil, mečis, mečänreunois, harvah kuivil hiekkoil, rotkolois, suoloil da mägilöil.

Se löydyy Jevroupas, Kazahstanas, Kitais, Mongoulies, Koreas, Ven’an kogo alovehel.