Aleksanderi Suuri (20. (21.) heinykuudu 356 – 10. kezäkuudu 323 enne meijän aijanluguu) oli Makedounien tsuari vuvves 336 enne meijän aijanluguu algajen, Argeadoin suguh kuulunuh, vojennoi piälikkö, muailman valdukunnan perustai, kudai hänen kuolendan jälles levii. Ven’an histouries händy tundietah Aleksandr Makedonskoinnu. Vie antiekan aigua Aleksanderii ruvettih tundemah erähänny kuulužimis vojennolois piälikkölöis histouries.

Aleksanderi Suuri
Portriettu
Ammatti: poliitiekku, sotapäällikkö, monarhu
Rodivui: 20. heinykuudu 356 eaa.[1]
Roindukohtu:
kanzalližus:
Kuoli: 10. kezäkuudu 323 eaa. (32 года)
Kuolendukohtu:
Tuatto: Filippos II[d][3][4]
Muamo: Olympias[d][3][4][5]
Ukko / akku: Roksane[d][6], Statira[d] и Parysatis II[d]
Lapset: Aleksanteri IV[d] и Herakles[d]
Aleksanderi Suuri
Aleksanderi Suuri

Aleksanderi Suuri piäzi valdah 20 vuvven ijäs tuatan Makedounien tsuarin Filipp II kuoltuu. Silloi häi turvai Makedounien rajat pohjazes da loppi Gretsien valloittamizen vastahnossuon Fivi-linnan hävitändäl. Vuvven 334 enne meijän aijanluguu keviäl häi algoi legenduarizen vojennoin pohodan Päivännouzuh da seiččemen vuvven aigah valloitti Persien imperien. Sit häi algoi Indien valloittamizen, ga pitkyaigazes pohodas väzynyzien saldatoin vuadimukses perävyi.

Aleksanderin perustetut linnat, kudamat meijän aiguagi ollah suurimat monis mualois da gretsialazien uuzien mualoin valduamine Aazies avvutettih gretsielazen kul’tuuran levittämizele Päivännouzus.

Läs 33 vuvven ijäs Aleksanderi Suuri kuoli pahah taudih Vavilonas.

Kerras hänen imperii oli juattu hänen vojennoloin piälikkölöin keskes da monii vuozikymmenii oli voinii heijän välil.

  1. Πλούταρχος [[::d:Q11850689|3.5]] // Βίοι Παράλληλοι, Vitae parallelae // Βίοι Παράλληλοι
  2. Alexander of Macedon, 356–323 B.C.: a historical biography
  3. 3,0 3,1 Любкер Ф. Alexander // Реальный словарь классических древностей по Любкеру, 1885СПб: Общество классической филологии и педагогики, 1885.
  4. 4,0 4,1 Александр Великий // Военная энциклопедия. Том 1, 1911СПб: Иван Дмитриевич Сытин, 1911. — Т. 1.
  5. Любкер Ф. Olympias // Реальный словарь классических древностей по Любкеру, 1885СПб: Общество классической филологии и педагогики, 1885.
  6. Роксана // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона. Том XXVII, 1899СПб: Брокгауз — Ефрон, 1899. — Т. XXVII.